Troškūnų šauliai

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,2 / 5 (25 balsai)

Ir trenkė žinios, lyg perkūnas,

Kad priešai veržias, jau arti.

Prie mūro šaudė Jus Troškūnuos,

Prie mūro ir mirtis karti.

         Antanas Miškinis

1918 m. Lietuvoje paskelbus Nepriklausomybę, vyko laisvės kovos su lenkais, bermontininkais ir bolševikais. Siekiant palaikyti krašte tvarką, miestuose įsisteigė apsaugos būriai, vėliau išaugę į Šaulių sąjungą.

Į Lietuvos šaulių sąjungos istorijos knygą garbingą puslapį įrašė XII Panevėžio šaulių rinktinės 25-ojo Troškūnų būrio, įsisteigusio 1919 m. Troškūnų bažnyčios vikaro Antano Ivaškos iniciatyva, šauliai. Troškūniečiai šauliai Kazimieras Imbrasas ir Antanas Kisielius

1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio (lenk.. Lucjan Żeligowski) vadovaujama lenkų kariuomenė, sulaužydama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, įsiveržė į Lietuvą ir užgrobė apie trečdalį teritorijos su sostine Vilniumi. Įnirtinguose mūšiuose ties Giedraičiais ir Širvintomis jauna Lietuvos kariuomenė priešų puolimą sustabdė. Lapkričio 18-22 d. keturi lenkų kavalerijos eskadronai – apie 600 raitelių – prasiveržė pro mūsų kariuomenės kairįjį sparną, nekliudomi ir plėšikaudami pražygiavo Videniškes, Kurklius, Kavarską, beveik pasiekdami Kėdainius. Ties Truskavos bažnytkaimiu kelią pastojo Ramygalos progimnazijos mokiniai šauliai. Susirėmime žuvo Jonas Ambrazevičius bei Stasys Klimavičius, kilęs iš Troškūnų parapijos Stukonių kaimo.

Lapkričio 22 d. lenkai prisiartino prie Troškūnų (Troškūnų miestelio kilmė ir augimas, Troškūnų miestelio istorija). Troškūniečiai šauliai, jau laukę priešų, jų žvalgus apšaudė ties Traupio vieškelio tiltu per Juostą, tačiau negalėjo ilgiau atlaikyti kelių šimtų gerai ginkluotų priešų spaudimo. Susišaudymas tęsėsi miestelyje. Vos keturiais šautuvais ginkluotų keliolika drąsuolių lenkai išblaškė, sukapojo kardais bei prie senosios mokyklos sienos sušaudė 5 šaulius: Petrą Tonkevičių (ne Tunkevičius, kaip lentoje), 18 metų iš Stukonių k., Petrą Liktorą, 17 metų, iš Gudelių k., Antaną Meškeliūną (ne Miškeliūnas, kaip lentoje), 19 metų, Antaną Žarskų, 25 metų ir Joną Budrevičių, 20 metų, iš Andrioniškio parapijos Kiaušagalio k. Kiti šauliai išsislapstė. Kazimieras Simonavičius spruko per dvaro lauką stoties link. Jį pasiviję lenkai sukapojo kardais. Šaulys, nors ir paplūdęs kraujais, nušliaužė pas Stukonių k. ūkininką, o rytojaus dieną buvo nuvežtas į Panevėžį, kur jam ties riešu nupjovė sužalotą kairiąją ranką. Vėliau K. Simonavičių Lietuvos vyriausybė apdovanojo Vyties kryžiaus ordinu.

Troškūnų šauliai Antanas Žarskus, Jonas Budrevičius ir Antanas Meškeliūnas, žuvę 1920 m.

Iš Kiaušagalio kilusius šaulius priglaudė Andrioniškio kapinių smiltys, o troškūniečius P. Tunkevičių ir P. Liktorą palaidojo Troškūnų miestelio centre, šalia bažnyčios, Vytauto ir Vilniaus gatvių sandūroje. Čia buvo pastatytas paminklinis kryžius, prie kurio troškūniečiai švęsdavo tautines ir valstybines šventes, dėdavo gyvų gėlių puokštes iki 1940 metų Šaulių žūties vietoje, prie senosios mokyklos sienos, virš kulkų žymių 1928 m. buvo pritvirtinta žygdarbį menantį paminklinė lenta, išbetonuoti horizontalūs Gedimino stulpai, šalia pasodintas ąžuolas.

Pokario metais paminklinis kryžius nuimtas ir savanorių palaikai iškelti. Kryžius buvo pastatytas Troškūnų bažnyčios šventoriuje, bet, kelerius metus pastovėjęs, jis kažkur dingo. Sovietmetyje sunaikino ir paminklinę lentą, neišliko ir Gedimino stulpai. Abiejų žuvusių karių palaikus išsikasė artimieji ir juos palaidojo Troškūnų kapinėse, prie Petro Tomkevičiaus artimųjų. Vėliau P. Tunkevičiaus ir P. Liktoro palaikai buvo perkelti prie pokario rezistencijos kovoje žuvusių partizanų kapų.

Šaulių P. Tunkevičiaus ir P. Liktoro kapai

Didžiavyrių pasėta ir krauju palaistyta sėkla per dvidešimt nepriklausomybės metų vešliai subujojo Troškūnų žemėje. Nepaprastai daug šios žemės vaikų stojo į Plechavičiaus kariuomenę, dalyvavo pokario pasipriešinimo kovose.

Atgimimo metais 1989 m. vasario 16 d. Troškūnų šaulių žūties vieta vėl pažymėta atminimo lenta. Buvo surasta 50 metų bažnyčioje slepiama lenta, bet ji buvo aptrupėjusi, todėl buvo pagaminta kopija ir pritvirtinta senoje vietoje. Įrašas memorialinėje lentoje:

1920.XI. 21

Partizanai:

Petras Tunkevičius,

Petras Liktorius,

Jonas Budrevičius,

Antanas Miškeliūnas, Antanas Žarskus.

Už gimtąją šalį jie krito

Troškūnų miestelyje.

Duok, Viešpatie, amžiną rytą

vėlėms jų ir mūsų žemelei.

Senoji Troškūnų mokykla ir memorialinė lenta, skirta šioje vietoje sušaudytiems šauliams.

Į Kauno karo muziejaus sodelyje atstatytą Nežinomo kareivio kapo paminklą įmūrytas akmuo iš troškūniečių žuvimo vietos.

Straipsniui naudoti informaciniai šaltiniai:

1. Čeplinslas A. Černiauskas A. Atkurkime paminklus - istorinę mūsų ateitį. - Kolektyvinis darbas, 1989 vasario 16 d.

2. Būtėnas D. Pilkieji Troškūnų broliai. - Anykšta, 1990 lapkričio 20.

2. Guobis R. Troškūnų šauliai. – Lietuvos aidas, 1996 sausio 18 d.

Straisniui naudotos nuotraukos paimtos iš:

1. Laikraštis "Anykšta", 1991-09-07. Nuotrauka iš asmeninio E. Smetonos Archyvo.

2. Laikraštis "Anykšta", 1991-01-05. Aloyzaus Žarskaus asmeninis fotomontažas.

3. Nuotraukos A. Deveikienės