Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Neatsitiktinai užpalėnai pasirinko šventąjį Florijoną savo globėju. Mat miestelį daug kartų niokojo gaisrai, po kurių likdavo tik degėsiai ne tik gyvenamųjų namų, bet ir bažnyčios vietoje. Istoriniai šaltiniai mini, kad didelė nelaimė miestelį ištikusi 1783 metais: sudegė bažnyčia,o daugelis žmonių liko be pastogės. Deja, tai nebuvo vienintelis gaisras. Ne kartą Užpaliai degė ir vėliau.Todėl ir kilo gyventojams mintis, aikštėje prie bažnyčios pastatyti paminklą šv.Florijonui – ugniagesių globėjui.
Kada pasirodė minėtas paminklas, šiandien sunku tiksliai pasakyti.Vieni teigia,kad XIX a.pabaigoje, kiti – kad po 1912 metų gaisro…
Įsiklausius į senų žmonių pasakojimus, gal girdėtus dar iš jų senelių, galima susidaryti bent apytikslį šv.Florijono paminklo vaizdą: ant ąžuolinio postamento buvusi statula, vaizduojanti kariškio rūbais vilkintį jaunuolį, pilantį iš ąsočio vandenį ant degančio namo.
Amerikoje gyvenęs užpalėnas kun. Feliksas Gureckas savo knygoje “Esame nemarūs” rašė: ”Apie praeities gaisrus liudija ir medinė šv. Florijono, vandens patrono, statula, vėliau pakeista į cementinį šv. Florijono paminklą.”
Iš tiesų, kaip teigia Užpalių bažnyčios archyve esanti medžiaga, 1933 metais, vadovaujant klebonui kun. A. Pauriui, medinis paminklas pakeistas betoniniu. Vienoje jo pusėje - Kristus, nešantis kryžių, antroje –šv. Florijono- gynėjo nuo ugnies, gaisrų - atvaizdas. Deja, šio paminklo projekto autorius nežinomas.
Ilgus metus stovėjo šis paminklas miestelio aikštėje. Netgi Antrojo pasaulinio karo metais. 1944 m. vasarą, traukdamasi vokiečių armija apšaudė ir bombardavo miestelį, o netoliese, aikštėje sprogo aviacinė bomba, paminklas nenukentėjo. 1963 metų vasarą paminklas buvo nugriautas.
Daug metų prabėgo nuo to 1963 metų vasaros ryto, kai miestelio centre neliko nė žymės čia stovėjusio Užpalių globėjo paminklo.
Tik atgimimo dvasia pažadino šio paminklo atstatymo idėją, kurią 1991 m. ėmėsi įgyvendinti parapijos klebonas Juozapas Šumskis: miestelio centre, aikštėje, vėl iškilo šv. Florijono paminklas. Panevėžiečiai meistrai pagal senas fotografijas ir užpalėnų pasakojimus atkūrė paminklą. Atstatytas ir pašventintas paminklas vėl žvelgia prasmingu susikaupimu, lyg rimties ir pasitikėjimo simbolis. O seniūnijos iniciatyva kiekvieną pavasarį čia vyksta ne tik šv. Florijono vardo paminėjimas, bet ir rajono ugniagesių švente.
Naudota literatūra "Užpaliai- mano svajonių kraštas"
