Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Gintautas Stankaitis
Ar maža tauta turi teisę į savigarbą ir išdidumą? Ar baimė ir atsargumas — tolygus dalykai? Ar didelius ir kilnius darbus gali atlikti bailiai? Ar jau išsivadavome iš dvasios vergystės? Į daugelį panašių klausimų dvasinio ir tautinio atgimimo kelyje turi sau atsakyti kiekvienas lietuvis.
Ar taip jau seniai bijota garsiai ištarti, kad vienpartinė sistema — totalitarizmas, rezistencija — realybė, Lietuvos nepriklausomybė — tautos troškimas, bolševizmas — stalinizmo prielaida ir kaip tik ta sąlyga, kuri jį pagimdė; kad 1940 m. birželio 15-oji — Lietuvos okupacijos, o liepos 21-oji— aneksijos įforminimo dienos?
Sakyti tiesą reikia drąsos. Deja, daug kas pasirenka tylėjimą ir baimę, prisitaikymą ir nuolankumą. Tai suprantama baimė, sąlygota troškimo išlikti fiziškai, tačiau už fizišką išlikimą yra didesnė vertybė — laisvės drąsa. Kaip tik tokios drąsos pasigendu gaunamuose laiškuose apie rezistencinį judėjimą.
Ko bijote, žmonės?
Štai vienas laiškas: „Deltuvoje prie kirchės guli: 1—2. Ipolitas Vaškevičius, Jonas Kaselis — nuo Deltuvos. 3. Vyras pravarde Hitleriukas — nuo Pagirių. 4 —5. Riklickai iš Jakutiškių. 6. Marčinskas iš Vareikių, Laičių ar Svaronių. 7—8. Alfonsas Stimburys su broliu — iš Dovydiškių. 9—10. Žižminakai iš Atkočių. 11—12. Žliobos, kuriuos nušovė Kreiviuose Ruliokai. 13—14—15. Trys iš Mikačių. 16—17. Antanas ir Bronius Venckai iš Bardiškėlių.
18. Izidorius Rakutis iš Kurmėlių. 19—20. Vaclovas Kamarauskas ir Vaclovas Grigonis iš Varžų. 21. Juozas Baravykas iš Bierių ar Užubalių. 22. Jonas Ignatavičius. 23. Jonas Venskus — Siesikuose, prie tualeto, kur anksčiau buvo mokykla. 24—25—26. Atkočiuose, prie Pentockinų Alfonso: Vinckus, Bronius Lukoševičius, Alfonsas Atkočiūnas“. Laišką pasirašo „giminaičiai". Kodėl anoniminis? Kodėl atgalinio adreso? Nejaugi kausto baimė pasakyti tiesą? Šitoks anonimas būtų suprantamas tuo atveju, jeigu po „giminaičiais“ slypi netikri nužudytųjų giminaičiai, o kuris nors iš vykdžiusiųjų egzekucijas. Jeigu taip, ačiū jam už tokią atgailą.
Sąjūdis savo programoje įrašė viešumą. Nebijokime jo, jis tautos istorijai ir tiesai nepakenks. Lietuvos teisininkų draugija nori objektyviai ištirti stalinizmo nusikaltimus. Vienas tokių nusikaltimų — rezistencinio judėjimo sukėlimas Lietuvoje ir jo malšinimas. Koks jis buvo platus, rodo ir šiame laiške minimos vietovės. Nebijokite, apie tai rašydami Sąjūdžiui. Juk kiekvienas naujas faktas priartina mus prie tiesos.
