Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Vincas Lukša
Mokyklų direktoriai, žiūrėdami į naujai išdažytus pakelės namus, sodybų tvoras susimąsto:,,Iš kurgi žmonės gauna tiek dažų?‘‘. Gausybė klausimų, susijusių su mokyklų materialine mokymo baze, vadovus vargina kiekvieną dieną:,, Kas suremontuos irstančią klasės sieną?‘‘, ,, Kaip surasti gerą santechniką, neturint kuo jam atsilyginti, ,, Kur gauti kabelio telefonui katilinėn įvesti?‘‘, ,, Ar ir toliau reiks būti prašytoju ?‘‘. Ūkiniai rūpesčiai atima daug laiko , taip reikalingo vadovavimui , kontroliai.
Stingant materialinių resursų visa mokyklos darbo atnaujinimas , racionalizavimas lieka ir toliau panašiu į namo be pamatų statymą. Neilgai toks namas testovės. Dėl to daugelis pedagogų yra susirūpinę mokyklos ateitimi , tautinei mokyklai keliamų tikslų įgyvendinimo sėkmingumu.Mat gražūs ugdymo siekiai atsitrenkia į į giliai įsišaknijusią mokyklos ubagystę.Žinoma, tą ubagystę įveikti nelengva.Tačiau nuleisti rankų taip pat negalima. Džiugu, kad silietuviškėjo daugelio mokyklų interjeras. Daugiau teisos per pamokas, atvirumo ir nuoširdumo bendraujant.Normalėja mokykos ir bažnyčios santykiai.Moksleiviai gali pasirinkti kokias nori organizacijas.Pilnateisė mokykloje tampa lietuvių kalba, atgyja Lietuvos isrorija.
Nagrinėjame demokratijos pradžiamokslį. Mokytojai atkakliai mokosi kritiškai vertinti vadovėlių medžiagą, programas.Jau nustojom varginti mokytojus paradiškomis kabinetų atestacijomis.
Lankstesnė moksleivių veritnimosistema. Viena kita mokykla jau puoselėja perėjimo prie matematikos mokymo pogrupiais planus. Vis dažniau pagalvojama apie minimum ir maksimum mokymo programas. Įžvalgiausi mokyklų vadovai jau suvokė , jog praktikoje laisvės didinimas turi būti proporcingas atsakomybės kėlimui.Gerai,kad mokyklose atsiranda entuziastų , suskatusių jaukiau įkurdinti lietuvišką dainą, kankles, mūsų tautinius drabužius, ieškoti tautinės atsvaros prieš masinės kultūros surogatus. Tačiau mokyklose tenka pastebėti ir neteisingai suprasto demokratizavimo , laisvės, tautiškumo apraiškų. Ar ne dėl to retsykiais šen bei ten nukrypstama į formalius , neesminius mokyklų darbo pertvarkymus( uniformų nešiojimas, beatodairiškas mokytojų kritikavimas ar net nušalinimas?). Ar nevertėtų , plačiau išngrinėjus kitų kraštų patirtį mokyklai grąžinti jos tikrą pirmapradę paskirtį- mokymą? Juk užklasinis darbas – užmokyklinių kultūros įstaigų , jaunimo klubų veiklos baras.Kažin ar šią nuostatą ruošiamasi įtvirtinti būsimajame Švietimo įstayme? Antraip kalbos apie mokytojų ir moksleivių perkrovimo sumažinimą liks tik nerealiais ketinimais.
Mokytojui suteikiama mokymo formų ir metodų pasirinkimo laisvė. Galima atsisakyti neracionalaus metodinių ratelių darbo. Tačiau be aktyvios mūsų mokslininkų paramos , leidyklų pagalbos neturėsime nei moksliškai pagrįstos metodinio darbo mokyklose sistemos , nei galimybių savo jėgomis tokią sistemą sukurti.
Turtingi ir emocingi susitikimai mokyklos pedagoginėje svetainėje galėtų tapti naujesne metodinio darbo forma. Pirmasis toks susitikimas musų mokyklos svetainėje buvo skirtas 600 metų jubiliejui.. Dalyvavo vietinės parapijos kunigas , apylinkės mokytojai pensininkai, atidavę mokyklai po kelis darbo dešimtmečius.
Miesto salygomis tokios pedagoginės svetainės veiklą kur kas lengviau organizuoti.- šalimais mokslininkai, meno ir kultūros veikėjai.
Tautinės mokyklos atkūrimo praktinių klausimų sprendimas mokyklose , psicholiginių ir pedagoginių šio darbo aspektų nagrinėjimas irgi galėtų aktyvinti metodinį darbą. O kur dar mokyklos ir bažnyčios bendradarbiavimo , ugdant tautiškumą ir dorovingumą, klaisimai?
Kontrolė, kaip ir kiti mokyklos darbo barai, vis dar tebelaukia mokslinių pagrindų. Tačiau žinome, ka dvadovavimas- ne varovavimas , darbo kontrolė- ne botagas. Demokratiški mokyklų vadovai vis daugiau remiasi kolektyvo nuomone.
Manyčiau , kad vienu iš darbo kontrolės uždavinių turėtų būti mokytojo individualaus darbo bruožų išryškinimas bei jų tolesnis ugdymas kasdieninio bendravimo procese.
Ne naujas, tačiau vertas priminimo da rvienas darbo kontrolės uždavinys: mokyti pedagogus giliai, kritiškai analizuoti mokymo turinį, pedagoginius- psichologinius mokymo pagrindus, savo darbo stilių grįžtamosios kontrolės bei informacijos pagrindu.
