Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Loreta Ežerskytė.1990.
Praėjusį šeštadienį kultūros rūmuose stigo šiai įstaigai būdingo šurmulio, nors į juos susirinko gausus būrys ukmergiškių. Tarp susikaupusių ir santūrių šio renginio dalyvių beveik nebuvo jaunų veidų. Salės scenoje – šalia valstybinės vėliavos pasvirusi juoda. Vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės skyriaus visuotinė sueiga.
Pakilęs į tribūną Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Kazimieras Saja kalbėjo: „Gyvenam Lietuvoj, kaip Nojaus laive. Visiems čia turi užtekti vietos...“ Rašytojas ragino mokytis kantrybės, nesverti savo kančių, visiems bloga dariusiems atleisti. Čia susirinkusiems galbūt to sakyti ir nereikia – šie žmonės per gyvenimą tikrai kantriai neša savo kryžių, atleidę už visas kančias savo priešams. Rašytojo raginimą reiktų išgirsti tiems, kurie vis skundžiasi, vis dejuoja, kurie gyvenime ieško tik juodų spalvų.
Ne pykčio dabar Lietuvai reikia, o vienybės, ramybės, susikaupimo. Ir mokytis viso to galime iš politinių kalinių bei tremtinių.
Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai susiėjo ne tiek padarytus darbus aptarti, kiek pasidalinti savo rūpesčiu dėl rytdienos. O ji, pasak daugelio kalbėjusiųjų, tikrai nežinia kokia bus. Kas žino, ar vėl nepasikartos anie skaudūs mūsų kraštui įvykiai...Tačiau kas bebūtų, Tėvynės šie žmonės neišduos.
Ukmergės skyriaus pirmininkas kunigas Viktoras Aukštakalnis į susirinkusius prabilo kreipiniu „patriarchai“. Pasak kunigo, šis žodis išreiškia gailestį, gerumą, pagarbą, o lotynų kalba reiškia tėvynę. Tremtiniai ir politiniai kaliniai verti, kad juos pavadintų šiuo prasmingu vardu.
„Iš gyvenimo jūs pasiėmėte kančios ir supratimo išmintį. Kančios suvokimą perduokit jaunimui“, - kalbėjo V. Aukštakalnis. Ir kunigo, ir kitų kalbėjusiųjų žodžiuose skambėjo nerimas dėl jaunosios kartos. Vytautas Laugalys savo likimo draugams papriekaištavo už tai, kad salėje šalia jų nemato anūkų. Jaunimui labiausiai turėtų rūpėti, kaip ir kur mes gyvensime. Liūdna, kad taip nėra...
Nemaža kalbų buvo dėl politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skilimo. Šeštadienį Vilniuje vyksta politkalinių suvažiavimas, tačiau ukmergiškiai į jį nevažiuoja. Visi vieningai pasisakė prieš skilimą ir pasmerkė tuos, kurie kursto nesantaiką.
Nebuvo tądien ilgų kalbų – visi stengėsi pasakyti tik tai, kas labiausiai slegia širdį.
Susirinkę būrin šventų Kalėdų išvakarėse šie žmonės prisiminė savo kančių metus, pasidalijo širdies nerimu su likimo draugais. Gražus ir geras šių žmonių noras matyti laisvą Lietuvą. Tuo labiau, kad jie, už tai kartą labai skaudžiai nukentėję, nesustoja.
