Ukmergė: Eilėraščiai. Nebe kareivis tam karui sau šaukštą išdrožė...

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį

Vincas Lukša

Nebe kareivis tam karui sau šaukštą išdrožė,

Ir tiesą Rezuno ligšiol į kampą grūda.

Juk dar nepamirštas skonis šautuvo buožės,

Dar nepamiršom, kad mūsų kraujas ne rudas.

Truputį nespėta į paranojišką puotą,

Nespėta Europą apkabinti ne švelniai.

Kam švito, kam temo, badantis žvaigždei kampuotai,

Rožei ir dilgėlei augant iš seno šalmo.

Tik už kareivį, jei gerčiau, pakelčiau stiprokos.

Tyrai maldai už tai, ko nebuvo, suklupom.

Lyg iš rytų atvykęs utėlėtas žebrokas

Taikos balandis gerokai aptriušęs, šlubas.

Paminklais nestingti viskam, kas buvo nedora,

Gegužės devinton grūdant pergalę skersą.

Niekaip ji netelpa širdin, galvon, kalendoriun,-

Lieka kyšoti tai ūsai, tai batai kerzo.