Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Vincas Lukša
Sužinojus apie netrukus įvyksiantį Mokytojų Sąjūdžio suvažiavimą, sumaniau kreiptis į jus, Lietuvos pedagogus, kadangi nesu išrinktas nei delegatu, nei svečiu. Visa širdimi tikiu, jog tik Lietuvos Mokytojų Sąjūdis ir jį remiantys respublikinės pedagogų draugijos rajonų ar miestų skyriai yra ta reali jėga, galinti atgaivinti stalinizmo ir biurokratizmo laikų politikos bei praktikos engtą mūsų mokyklą, padėti atsitiesti mokytojui, o Lietuvai- susikurti tokią švietimo sistemą, kokios yra verta.
Pažiūrėkime į save, kokiais daugelis tapome per tuos praėjusius dešimtmečius.Gerai, kad dar ne visi. Antraip – negalėtų įvykti ir LMS suvažiavimas, kurio taip laukia, ypač tie, kurie ištvėrė mokėjo išlikti dorais net sunkiausių išbandymų metais. Be doro mokytojo neįmanoma atkurti tautinės mokyklos.
Girdėjau, kad nuo ateinančių bus leista Respublikos švietimo reikalus patiems spręsti . Mano giliu įsitikinimu su lietuviškais vietiniais biurokratais, stagnatoriais, užsimaskavusiais pertvarkos ir tautinė smokyklos atkūrimo stabdytojais kur kas sunkiau galynėtis, negu su tais kurie sėdi toli ir aukštai.
Mokytojai būkite išdidūs ir būsimo suvažiavimo metu neinventorizuokite visų savo žaizdų, skriaudų ir įbrėžimų. Neskaičiuokite jų, o prabilkite apie tai, ką skauda Lietuvos mokyklai, mokytojui. Psiūlykite kaip tuos skaudulius pašalinti, kap Lietuvos istoriją ir jos valstybinę kalbą gyvą ir sveiką ateičiai išlaikyti, kap už Respublikos ribų gyvenantiems lietuviams padėti.
Būsimasis tautinės mokyklos pastatas be materialinių pamatų neilgai testovės arba pakryps, net nuvirs dar nebaigta statyti.Tad pagalvokime ir apie tai, ar ne ant materialinių pamatų turi būti statomi ir mokslo prestižas, ir mokytojo autoritetas, ir tautinė mokykla. Kažin ar ilgai dar mes, mokytojai, tiek dug neatlyginamų darbų dirbsime, būsime išnaudojami? Verta pabandyti finansuoti savąjį švietimą prioriteto pagrindais.
Tautinės mokyklos atkūrimo viltys labai gražios, džiuginančios, tačiau ir neramios, juk mokytojas ir šiandien dar teisiškai neapgintas nuo valdžios pareigūnų ir visų, drįstančių jo neapmokamais darbais naudotis. Neturi įstatymais apibrėžto ir įstatymine tvarka patvirtinto savo statuso.
Šiuo atsakingu Lietuvos švietimui momentu labai svarbu visiems mokytojams suvienyti tikslus ir siekius mokyklos atgimomo vardan. Neskaldykite jėgų, vieni burdamiesi po pedagogų draugijos, kiti po Mokytojų Sąjūdžio dar kiti – kol kas po senosios mokyklos vėliavomis. Bendram labui reikėtų, kad būtų realiai suteiktos visų Respublikos mokytojų pajėgos.
Viliuosi, jog po sunkia našta palinkusiam mokytojui užteks ryžto ir jėgų atsitiesti. Mokėkime išsaugoti žmogiškajį orumą, dorumą ir savo Tėvynės meilę nešti lyg trispalvę Lietuvos vėliavą.
