Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Gintautas Stankaitis
Manydami, kad oficialus tautinės trispalvės iškėlimas Ukmergėje virš tuometinių Kultūros namų 1988 m. lapkričio 12 d. buvo tik šventė, skirta grąžinti lietuvių tautai jos vėliavą, pirmuoju Sąjūdžio mitingu turėtume laikyti tuometinės sovietų valdžios oficialiai leistą mitingą Ukmergės Sporto kombinato stadione (1989 05 07). Apie šį mitingą ir net jo tarptautinį atgarsį kiek plačiau rašyta ukmergiečių sąjūdininkų laikraštyje „Aistuva".
Ukmergės savanorių ir šaulių kuopos žygiuoja prie paminklų ,,Tremtiniams" ir Partizanams" Dukstynos kapinėse 1989 m. Pirmas iš kairės kuopų vadas R. Aukštuolis.
Nuotrauka iš G. Stankaičio asm. archyvo.
Lietuvos partizanų perlaidojimas Dukstynos kapinėse 1989 m. Nuotrauka iš G. Stankaičio asm. archyvo.
Tą dieną buvo gražu, saulėta, plazdėjo tautinės vėliavos, aikštė buvo radiofikuota. Žmonių prisirinko pilnos tribūnos ir šalia jų: apie 4500. Buvo skaitomos rezoliucijos. Rezoliucijoje „Dėl karo tarnybos" buvo reikalaujama, kad Lietuvos jaunimas nebūtų prievarta imamas į sovietinę armiją, o tarnautų savo šalyje - Lietuvos kariuomenėje. Rezoliucijų tekstų nuorašai buvo siunčiami į Vilnių, įcentrinę Sąjūdžio būstinę. Mitingą ir jo dalyvius filmavo ir fotografavo kas tik sugebėjo. Video vaizdo įrašai ir nuotraukos atsidūrė šeimų archyvuose, o dalis - galbūt ir tuometiniuose sovietų saugumo fonduose.
Pateikiau eskiziškai iš atminties ir išlikusių dokumentų kai kuriuos faktus. Sąjūdžio bendražygiai neįsižeis, jei pasakiau ne viską arba suklydau. Maloniai bus priimtos pastabos, patikslinimai, nuotraukos, vaizdo įrašai, atsiminimai... Tebus ir teliks tai Lietuvos ateities kartų labui ir įvertinimui...
Sąjūdžio tarybos pirmininkai
Pirmuoju Sąjūdžio tarybos pirmininku buvo išrinktas K. Grinius, Užugirio devynmetės mokyklos direktorius (dabar gyvena Ukmergėje). Jis buvo išrinktas ir į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą), tapo Kovo 11-šios signataru. Po jo rajono sąjūdžio Tarybos pirmininku buvo J. Basanavičiaus vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytojas S. Skiudulas. Atrodo, dabar išvykęs į Norvegiją. Po Kovo 11-šios kurį laiką Tarybos pirmininke buvo gydytoja Leokadija Karalienė.
Ukmergės Sąjūdžio tarybos sekretoriai
Ukmergės rajono Sąjūdžio Tarybos sekretoriai keitėsi. Technine sekretore ir buhaltere buvo tremtinė, politkalinė Juzefa Žižienė. Ilgiausiai technine sekretore prabuvo Vido Krikštaponio (Laičių mokyklos direktoriaus) motina Krikštaponienė, nors oficialiu rajono Sąjūdžio tarybos
atsakinguoju sekretoriumi buvo jos sūnus. Tada sekretoriatas buvo Ukmergėje, Klaipėdos g.4. Ji tęsė šį darbą ir sekretoriatui persikėlus į kitas patalpas (Vytauto 101). Po jos sekretoriavo kita tremtine (pavardes ir vardo nepamenu) ir - kurį laiką J. Čereška. Vėliau, apie 1993 metus, Sąjūdis, kaip aktyvi organizacija, Ukmergėje neišsilaikė. Visa raštvedyba, protokolai, dalis sukaupto foto archyvo liko pas sekretorius ir tarybos pirmininkus. Be to, Ukmergės rajono Sąjūdžio protokolų, nutarimų, Sąjūdžio grupių ir narių sąrašų nuorašai visada buvo siunčiami į Vilnių: į centrinę Sąjūdžio būstinę. Iki būstinės gavimo (Klaipėdos g. 4) juos paštu siųsdavo miesto kultūros centre dirbanti dailininkė Laimutė Spalgėnienė (Dzigaitė). Tada paštuose viešpatavo KGB ir galėjo perimti arba nusikopijuoti tuos mūsų siunčiamus raštus.
Kada ir kur Ukmergėje Sąjūdžio laikais pirmą kartą iškelta trispalvė?
1989 111. liepos 25 d. Ukmergės r.. LDT VK sprendimu (nr. nėra, pasirašė VK pirmininko pav. J. Stakauskas ir sekretorė A. Ryliškienė) įregistruoti Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Ukmergės rajono tarybos įstatai. Sąjūdininkams buvo leista rajone vykdyti veiklą. Nors jie ir be valdžios oficialaus leidimo tą darė, dar prieš pasirodant šiam sprendimui.
Ukmergės rajone pirmąkart įvairiose vietose laikinai buvo iškeltos arba nešamos trispalvės vėliavos ekologinio studentų ir moksleivių žygio per Lietuvą metu. Atrodo, kad šį žygį organizuojant daug prisidėjo, o gal ir jo iniciatorius buvo geografas, mokslininkas prof. Česlovas Kudaba (kilęs iš Tverečiaus krašto). Žygeiviai buvo pasipuošę ir tautinės vėliavos spalvų kepuraitėmis. Jie stabtelėjo prie Ukmergės kultūros rūmų. Daugelis šiais žygeiviais buvo sužavėti, o kai kas, supykę, teigė galįjuos savo rankomis sudraskyti. Žygeiviai įsirašė valstybės atkūrimo istorijon, o draskytojai, nulindę į tamsiausius pakampius, iš pykčio pelija.
Oficialiai Ukmergėje tautinė trispalvė buvo iškelta 1988 m. lapkričio 12 d. Ji buvo pašventinta Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Šv. Mišių metu kunigo klebono Jurgio Užusienio, vikarų Vytenio Vaškelio ir Viktoro Aukštakalnio. Lydima itin gausios minios tautiniais rūbais apsirengusiųjų vaikinų ir merginų, ji buvo nunešta per miestą Vytauto gatve iki Kultūros namų ir iškelta virš jų. Pas mane yra išlikusios jos pakėlimo nuotraukos su užrašyta data.
Vėliavos pakėlimo dieną įvyko didžiulis mitingas. Jame galėjo dalyvauti keli tūkstančiai žmonių. Mitinge kalbėjo už trispalvės iškėlimą sovietmečiu baustas ir kalintas S. Žižys, Sąjūdžio rajono tarybos nariai Vytautas Gipas, K. Grinius, Sąjūdžio Seimo nariai Kazimieras Uoka, Česlovas Stankevičius, Albertas Zalatorius, G. Stankaitis ir kiti.
Todėl almanache „Eskizai" 2007 m., nr. 17, 48 p. suklysta nurodant, kad trispalvė buvusi iškelta tik 1991 metais.
