Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Gintautas Stankaitis
Ukmergės sąjūdininkams suorganizavus susitikimą su visuomene, plakatų nupiešė politkalinė, tautodailininkė Bronislava Suminskienė, kilusi iš Raseinių apskrities, o po tremties gyvenusi Ukmergėje (dabar jau mirusi). Plakatus piešdavo Ukmergės siuvimo fabriko dailininkas Algimantas Krankalis. Gabus piešimui J. Čereška ne vieną plakatą paruošė nuvežti prie parlamento Vilniuje, ypač po sausio 13-sios. Gabūs moksleiviai atsinešdavo savo plakatus, šūkius ir piešinius į mitingus, piketus (buvo daug kas daroma spontaniškai).
Sąjūdžio sienlaikraštis „Sąjūdis ir mes" iš pradžių be vietinės valdžios leidimo atsirado prie kultūros namų. Jį prižiūrėjo rajono Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Pretekstas j į uždrausti buvo tas, kad kultūros namuose turėjo vykti rajono kompartinė konferencija. Aš buvau dažnai kviečiamas įrajono kompartijos pastatą (dabar ten įkurdinta Vlado Šlaito viešoji biblioteka) aiškintis ir paaiškinti. Tada rajono architektas leido pagal projektą pasigaminti sienlaikraštį ir jį viešai leisti. Sienlaikraštis buvo pakabintas Kęstučio aikštėje, prie pastato nr.4 (dabar toje vietoje yra SEB Vilniaus banko bankomatas). Pastovios sienlaikraščio redakcijos nebuvo. Apipavidalindavo jį tie, kas tik buvo gabūs dailei ir piešimui. Straipsniai, nuotraukos, piešiniai buvo dažnai keičiami. Rašydavome visi, tekstus spausdindavome rašomąja mašinėle. Turėjau ir aš, kaip advokatas, savo rašomąją mašinėlę. Sienlaikraštis buvo nukabintas jau likvidavus pučą Maskvoje, atlikęs savo paskirtą darbą tuose valstybinio ir tautinio nepriklausomumų kovose ir siekiuose.
Prie atstatyto Laisvės angelo paminklo Siesikuose. Iš kairės: K. Kadžius, G. Stankaitis, K. Motiejūnas. Nuotrauka iš G. Stankaičio asm. archyvo.
Atkūrus Ukmergės šaulių kuopą (atkuriamasis susirinkimas įvyko Klaipėdos g. 4, jos pirmasis vadas ir atkūrėjas buvo Vytautas Griganavičius, vidiškietis), buvo susitarta su rajoninio laikraščio „Gimtoji žemė" redakcija leisti jame periodinį puslapį „Ukmergės šaulys". Puslapį ruošdavo G. Stankaitis, padėdavo redakcijos paskirtos žurnalistės: Rasa Griškevičienė, vėliau Loreta Ežerskytė. Jos jį maketuodavo ir paruošdavo spaudai. Piešinių puslapiui pateikdavo Algimantas Krankalis. Daug medžiagos buvo pas šaulius, tremtinius, politkalinius, buvusius partizanus. Puslapis kėlė nemažą susidomėjimą, duodavo naujų žinių, pasiūlymų, patikslinimų, turėjo istorinę partizaninių kovų įamžinimo vertę. Paprašius Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui (LLTI, Antakalnio, 6, Vilnius), „Ukmergės šaulio" puslapiai buvo atiduoti jų žiniai ir saugojimui. Atsiradus Ukmergėje daugiau rajoninių laikraščių, dėl konkurencijos ir kitų dalykų puslapis nustojo eiti. Kaupta medžiaga buvo perduota Lietuvos VS departamentui.
Atgimimo sąjūdžio laikraštis „Aistuva" pradėtas leisti Ukmergėje 1989 m. kovo 16 d. Laikraštis buvo spausdinamas ant vyniojamojo, laikraštinio ir kitokio popierio, tokio, kokį pavykdavo gauti. Nuo nr. 1 iki. 9 nr. (1989 m. liepos 27 d.) buvo spausdinamas dauginimo aparatais ir kitokiomis priemonėmis; parsigabenti tekdavo iš Vilniaus. Išspausdinti padėdavo vilniečiai. Nuo 10 nr. pradėjo spausdinti ofsetine spauda (vienas spaudos lankas, 2000 egz.) Panevėžio spaustuvės Ukmergės skyrius. Redkolegiją sudarė Paulius Skuodis (redaktorius), J. Zareckas ir S. Skiudulas. Tokia redkolegija išbuvo iki 1990 m. gruodžio 4 d. Vėliau redkolegijoje dar trumpai dirbo mokytojas Arvydas Pėšina (nuo 12 nr. (1989 09 07) iki 33 nr. (1990 10 09), žurnalistė Loreta Jastramskienė, teisininkas G. Stankaitis ir politkalinys, pensininkas V. Laugalys. V. Laugalys tapo paskutiniuoju paskutinio šio laikraščio leidėju ir redaktoriumi. Išsaugoti ir įrišti „Aistuvos" egz. perduoti LLTI, kartu su „Ukmergės šaulio" egzemplioriais.
Buvo keičiamasi su kitų rajonų ir miestų leidiniais (gaunama asmeniškai ir per Sąjūdžio Seimo būstinę Vilniuje). Mus pasiekdavo „Inžinerinė mintis" (LMTI), „Sąjūdžio balsas" (Vilkaviškio PS), „Alytaus sąjūdis" (Alytaus Sąjūdžio Tarybos), „Geležinis Vilkas" (Gediminaičių leidinys), „Mūsų žinios" (LPS Tauragės r.), „Lietuvių žinios" (JAV Floridos lietuvių klubas), „Moterų balsas", „Darbininkų balsas", „Jaunoji Lietuva", Demokratų partijos biuletenis „Tribūna" ir jų laikraštis „Vasario 16". Pastoviai gaudavome Lietuvos PS Seimo tarybos leidinį „Sąjūdžio žinios". Šias „Sąjūdžio žinias" platindavo ir jų pristatymą organizuodavo V. Krištaponis (jis buvo ir atsakingasis Ukmergės Sąjūdžio Tarybos sekretorius). Labai populiarus ir gausiai skaitomas buvo „Tremtinys", jį dažnai pristatydavo Ukmergės šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios kunigas vikaras V. Aukštakalnis. Jis vėliau buvo perkeltas į Viduklės parapiją ir jam buvo kartu pavesta aptarnauti Paupio parapiją.
