Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Gintautas Stankaitis
Ukmergės Sąjūdžio mitingas prie kultūros centro 1988 m. lapkr. 12 d. V. Matikonio nuotrauka.
Trumpai apie Ukmergės rajono Sąjūdžio iniciatyvines grupes
Ukmergės mieste Sąjūdžio iniciatyvinė grupė į pirmąjį viešą organizacinį-steigiamąjį susirinkimą sukvietė žmones 1988 m. rugsėjo mėn. 3 d. kultūros namų mažojoje salėje. Salė buvo pilna žmonių. Posėdžio pirmininkai - dailininkas Julius Zareckas ir mokytojas Kęstutis Grinius. Be jų, iniciatyvinėn grupėn dar įėjo Romas Klivis, miesto kultūros rūmų darbuotojai Eugenija Vaitkienė, Laimutė Dzigaitė ir Vytautas Česnaitis, dailininkas Audrius Žilėnas ir kiti nariai (koordinacinis susirinkimas vyko ir rugsėjo 27 d. kultūros centro teatro „63 kėdės" studijoje). 1988 metų spalį sąjūdžio iniciatyvinę grupę, tiesiogiai per ryšį su Vilniumi, įkūrė vepriškiai. Veprių grupė prisijungė vėliau, kaip padalinys prie Ukmergės rajono Sąjūdžio. Grupės kūrėsi spontaniškai - tad kas pirmieji rajone, - sunku pasakyti. Pagal kitų duomenis, Ukmergėje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įsikūrusi 1988 m. rugsėjo 27 d.
Sąjūdžio koordinatoriai, pagalbininkai, talkininkai, rėmėjai
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui remti buvo sudaryta Ukmergės krašto Persitvarkymo koordinacinė grupė, Socialinių, politinių ir teisinių problemų komisija, į kurią įėjo: Veislininkystės įmonėje dirbęs Povilas Aukštikalnis, Ukmergės Kelių statybos valdybos nr. 2 inžinierius Juozas Daunys, Užugirio mokyklos direktorius Kęstutis Grinius, Laičių 9-tės mokyklos direktorius Vidas Krištaponis, Ukmergės Baldų kombinato darbuotojas Dalius Merkliopas, Lyduokių 9-tės mokyklos direktorius R. Petravičius, MAĮ „Šilas" inžinierius A. Serapinavičius, Ukmergės advokatūros advokatas Gintautas Stankaitis. Ši grupė privalėjo veikti ir dirbti iki Sąjūdžio suvažiavimo -jo padalinių ir institucijų suformavimo bei Ukmergės rajono Sąjūdžio rėmimo grupių visuotinio įgaliotinių suvažiavimo. Ji tai ir darė.
Nelaukdami materialaus atpildo, daugybė ukmergiškių palaikė Sąjūdį savo darbais, veiksmais, lėšomis ir aukomis. Valstybinių ir tautinių simbolių, institucijų atkūrimu. Tas iš dalies aprašyta Ukmergės Sąjūdžio laikraštyje „Aistuva". Tendencingai apie Sąjūdį kurį laiką rašė
rajono laikraštis „Gimtoji žemė". Pasikeitus redaktoriams - pasikeitė ir laikraščio tonas. Dalis medžiagos atsidūrė šeimų archyvuose, pas privačius asmenis (ypač nuotraukos). Sąjūdžio ištakose ir priekyje stovėjusiems žmonėms nebuvo laiko ir galimybių viską surinkti, užrašyti. Reikėjo įtemptai dirbti konkretų darbą ir vesti diplomatijos reikalus dviem kryptimis (frontais): prieš okupacines įstaigas ir prieš dalį asmenų nenorėjusių nutraukti kolaboravimo veiksmų su okupantais. Antra, kartu reikėjo neprarasti darko, išlaikyti šeimas, aukoti dalį savo lėšų, laiko, turto. Tad viską iki galo užfiksuoti nebuvo realių galimybių.
Sava iniciatyva bado akciją paskelbęs ir palapinėje priešais tuometinį rajono vykdomąjį komitetą įsikūręs Vytautas Vaineikis (kilęs iš Jogvilų) greta kitų reikalavimų vietos sovietų valdžiai iškėlė tuo laiku gana radikalų reikalavimą, kad Sovietijos teisių ir pareigų perėmėja Rusija atlygintų Lietuvai padarytą okupaciniais veiksmais žalą. Jo paskaičiavimu tai buvo keliasdešimt milijardų dolerių. Tą jis gana objektyviais skaičiais įrodinėjo savo leidžiamame laikraštyje „Varpas". V. Vaineikis - politkalinys, tremtinys, Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio dalyvis ir vienas iš jo steigėjų. Ilsisi dabar Jogvilų kaimo kapinaitėse.
Nemažai talkininkų turėjo laikraštis ,,Aistuva". Jį padėdavo užpildyti poetai Paulius Skuodis (jis buvo paskirtas to laikraščio redaktoriumi) ir Romas Raila, G. Stankaitis, LPS apskrities tarybos nariai K. Motiejūnas, S. Skiudulas, V. Krištaponis, J. Zareckas, G. Švitra, J. Daunys, V. Piešinienė, politkaliniai-tremtiniai S. Žižys ir V. Laugalys, dailininkas Algimantas Krankalis ir kiti. Rašė žmonės ir kolektyvinius laiškus, palaikydami Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir tautiško atgimimo reikalus.
Ukmergės rajono sąjūdiečiai kartu su tremtiniais 1989 m. liepos mėn. 28 ir 29 dienomis organizavo rezistentų, partizanų ir kitų Lietuvos gyventojų, nužudytų sovietmečiu, išniekintų ir slėptų Pivonijos šile bei kitur, perlaidojimą į Dukstynos kapines. Pivonijos šile tokių lavonų paslėpimo vietą parodė Vaitkuškio kaimo gyventojas Stasys Savickas, kuris, būdamas paauglys, savo akimis matė, kaip saugumiečiai ir stribai atveždavo į ten iškastus apkasus nužudytuosius, netvarkingai įmesdavo, užberdavo žemėmis, užmesdavo šakomis. Perlaidaujant labai daug prisidėjo tremtiniai, tarp jų- S. Žižys, Zigmantas Vašatkevičius ir kt. Karstus pašventino ir šv. Mišias prie Pivonijos šilo bei Dukstynos kapinėse aukojo kunigas Viktoras Aukštakalnis. Prie to šilo Ukmergės šaulių kuopa pastatė atminimo kryžių „Sovietmečiu išžudytiems lietuviams". Kryžių padarė buvęs partizanas ir tremtinys bei tautodailininkas Mykolas Baškauskas (jau miręs). Vienintelė ir didelė šio perlaidojimo klaida ta, kad rasti palaikai nebuvo identifikuojami teismo medicinos ekspertų. Sovietinė valdžia tam reikalui nedavė lėšų ir nerodė jokio noro. Po šio perlaidojimo netilo telefonas, girdėta ir padėkų, ir įžeidinėjimų.
Sąjūdžiui remiant, aktyviai dalyvaujant rezistentams, buvusiems partizanams ir visuomenei bei susiformavusioms Ukmergės savanorių ir šaulių kuopoms, buvo atstatomi tautiniai ir valstybiniai paminklai, simboliai, tvarkomi kapai, statomi kryžiai. Oficialios sovietinės valdžios įstaigos to nedraudė, bet geranoriškai prisidėdavo ne visos. Taip dar iki nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo pripažinimo dejure tarptautiniu mastu (1991 m. rugsėjo mėn. 1 d.) buvo atkurti paminklai ir grąžinti valstybiniai simboliai įvairiose rajono vietose.
Ukmergėje buvo surastas sudaužytas, žemėse užslėptas Nepriklausomybės paminklas, restauruotas ir atstatytas senojoje vietoje - Kęstučio aikštėje. Pastatyti paminklai: skvere prie V. Šlaito bibliotekos - Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui, o buvusioje Turgaus aikštėje - nužudytiems ir niekintiems toje aikštėje partizanams. Tuos du paminklus partizanams kūrė ir pastatė Ukmergės tremtinių sąjunga.
Taujėnuose 1989 m. rugsėjo 17 d. pašventintas atstatytas Nepriklausomybės paminklas. Yra išlikusi nuotrauka. Toje vietoje, pagal gyventojų pasakojimus, sovietmečiu buvo numetami išniekinti lavonai.
Siesikuose atstatytas nugriautas Laisvės paminklas. Prie jo atkūrimo rūpesčių nemažai prisidėjo ir Ukmergės Sąjūdžio tarybos narys Kęstutis Motiejūnas, seniūnija.
Ukmergės politkalinių ir tremtinių organizacija savo lėšomis ir darbu, Dukstynos kapinėse, prie pagrindinio įėjimo, pastatė originalų paminklą- simbolinį kryžių su gausybe įrašytų ant jo buvusių tremtinių arba negrįžusių iš tremties vardų ir pavardžių. Pašventinant šį paminklą dalyvavo Ukmergės Šaulių bei savanorių kuopos.
Pastatytas kryžius partizano Alfonso Morkūno-Plieno tėviškėje, j į pašventino kun. Jurgis Užusienis. O 1989 m. rudenį Juozo Cereškos, Ritos Tavolytės ir nužudytųjų rezistentų giminaičių
iniciatyva Dapkūniškyje buvo pastatytas ir kunigo Ričardo Mikutavičius pašventintas atminimo koplytstulpis, 1989 m. vasarą Žemaitkiemyje mokytojo Augustinavičiaus (sąjūdžio grupės steigėjo) ir kunigo, jau mirusio, iniciatyva pastatytas ir pašventintas kryžius priešais Šv. Kazimiero bažnyčią. Jogviluose politkalinio, tremtinio ir šaulio Algirdo Kūjelio rūpesčiu ir darbu pastatytas paminklas-kryžius čia žuvusiems partizanams. Jį atidengiant dalyvavo Ukmergės šaulių kuopa. Kėdainiškiai Baltijos kelio metu šalia autostrados Vilnius - Panevėžys buvo pastatę gražų, menišką apie 6 m aukščio vario kryžių. Jį kažkas nupjovė (pavogė ?). Tada kėdainiškiai padarė lygiai tokį pat -geležinį. Jo postamente užrašyta: „Tiesa - tautos stiprybė. 1939-1989". Jį atidengiant dalyvavo Kėdainių ir Ukmergės šaulių kuopos, meno kolektyvas iš Kėdainių bei tremtiniai ir kiti žmonės. Sustodavo pravažiuojantis transportas, domėdavosi.
1990 m. liepos mėn. 31d. rytą sovietiniai desantininkai išlaužė buto duris, sumušė ir pagrobė iš sovietų armijos pasitraukusį Robertą Kasperavičių. Po pietų S. Skiudulas, G. Stankaitis, V. Laugalys, S. Žižys ir dar keli asmenys piketavo prie sovietų karinio komisariato Ukmergėje, reikalaudami „nutraukti veiklą, padedančią prievarta imti ir gaudyti jaunuolius, pasitraukusius iš SSRS karo tarnybos". Rezoliucijos įteiktos Ukmergės sovietų karo komisarui. Nedrįso nepriimti.
Buvo bendraujama ir su kitais rajonais. Atidengiant paminklą Antanui Baranauskui, kartu su Anykščių šaulių kuopa (vadas Eligijus Smetona) dalyvavo ir Ukmergės šaulių kuopa.
1989 m. kovo 9 d. Vilniuje įvyko Lietuvos teisininkų visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo priimtas Statutas, patvirtintos rezoliucijos, išrinkta Lietuvos teisininkų draugijos valdyba (30 asmenų). Į ją įėjo nemažai iškilių, Sąjūdžio veikloje aktyviai dalyvavusių teisininkų. Sis jų žingsnis turėjo itin teigiamos įtakos atkuriant valstybinę Lietuvos nepriklausomybę ir ją įtvirtinant. Nors Sąjūdis ir kvietė, Ukmergės teisininkų atvyko nedaug.
