Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Antanavas – kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, greta kelio Pilviškiai–Sasnava, 4 km į rytus nuo Pilviškių, Šešupės dešiniajame krante. Seniūnijos centras
Istorija.
Kaimas žinomas nuo XVIII a. kaip dvaras, priklausęs Jonui Antanui Chrapovickiui. Tada pastatyta koplyčia, įkurta spirito varykla. Per 1863 m. sukilimą dvare įvyko Augustavo vaivadijos sukilėlių suvažiavimas. Jame dalyvavo ir C. Akordas, centrinės sukilėlių vadovybės paskirtas Augustavo vaivadijos civiliniu viršininku, bei Šveikovskis, išrinktas vaivadijos laikinuoju kariniu viršininku. 1864 m. pastatytas medinis kryžius sukilėliams atminti (dabar atstatytas). 1875 m. dvarą nusipirko Šabunevičiai ir valdė jį iki Antro pasaulinio karo. Po jo dvaras sunyko, kai kurie perstatyti statiniai neteko paveldo vertės.
Antanavo dvare XIX a. pabaigoje veikė daraktorinė ir rusiška mokyklos. 1946 m. iš Gaisrių kaimo atkelta pradžios mokykla, nuo 1950 m. Gaisrių septynmetė, nuo 1962 m. Antanavo aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. pagrindinė mokykla. 1945 m. įsteigta biblioteka.
1923 m. dvaro žemė buvo išdalyta, centre paliktas kultūros ūkis. Veikė alaus darykla „Nektaras“, spirito varykla, mielių dirbtuvė. 1957 m. netoli Antanavo pastatyta vandens jėgainė. Sovietinės okupacijos metais Antanavas buvo kolūkio, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Pokario metais Antanavo apylinkėse veikė Lietuvos Tauro apygardos partizanai.
Kelių aplinkinių kaimų jaunimas iš gėlių 2006 m. sukūrė labirintą (320 m²), pirmąjį Baltijos šalyse. Iniciatyvą palaikė kaimo bendruomenė.
Koplyčia.
Išlikusiame dvaro parke yra medinė Antanavo koplyčia buvo pastatyta dar XVIII amžiuje, dabar turi architektūros paminklo statusą , yra kultūros vertybių sąraše kaip originalus liaudies sakralinės architektūros paminklas. Koplyčia yra viena iš vadinamųjų didžiųjų šešiakampių Lietuvos koplyčių, jos Lietuvoje yra tik trys, viena iš jų būtent Antanave.
Koplyčia priklausė dvarininkams Chrapovickiams (buvo savotiškas giminės panteonas) ir Šabunevičiams (paskutiniai koplyčios savininkai). XIX a. suremontuota, vidus išpuoštas paveikslais.
Šaltiniai teigia, kad koplyčios sienos ir lubos XIX a. buvo išpuoštos nežinomo italų menininko piešiniais. Dalis koplyčioje buvusių paveikslų buvo išgrobta ir sunaikinta.
Architektūros tyrinėtoja A. Jankevičienė teigia, jog labiausiai tikėtina, kad tokias koplyčias kūrė ne architektai, o liaudies meistrai. Atanavo koplyčia pastatyta iš tašytų pušies rąstų. Į koplyčios vidų vedė mediniai laipteliai, kurie vėliau buvo pakeisti cementiniais. Prie dviejų sienų simetriškai glaudėsi stačiakampės zakristijos. Po koplyčia esančiame pusrūsyje išmūryta dvaro savininkų laidojimo kripta. Koplyčia dengė piramidinis stogas, kurio viršuje buvo kupolas ir kalvio darbo kryžius. Monumentali darnių proporcijų ir savita koplyčia, pasak specialistų buvo originalus liaudies sakralinės statybos pavyzdys.
Pokario metais atiduota gyventojų poreikiams (įrengti maldos namai), bet 1963 m. teko uždaryti, kadangi rinktis neremontuotose patalpose žmonėms pasidarė pavojinga.
Dabar koplyčia yra apgriuvusi, reikalingas remontas.
Šaltiniai.
„Respublika“ 2001 m. Nr. 252
„Lietuvos žinios“ 2005 m. Nr. 277
„Lietuvos žinios“ 2007m. Nr 91
„Suvalkietis“ 2008m. rugpjūčio 9d.
