VIENOS NUOTRAUKOS ISTORIJA
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
Daivos Bulkienės istorijos mokytojos prisiminimai...
1990 m. aš mokiausi Daugailių devynmetėje mokykloje, aštuntoje klasėje. Ir būtent tais metais kovo 11 d. mūsų mokyklos grupelė mokinių ir mokytojų buvo išvykę į Taliną. Apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą sužinojau važiuodama autobusu. Kai pranešė per radiją. Visi tada buvę autobuse labai nudžiugome. Per kūną bėgiojo šiurpuliukai ir garsiai skandavome „ Lietuva“! O kai jau grįžome namo, tai važiuodami dainavome tuo metu labai populiarią dainą „Grįžtu namo“ . Buvo labai gera grįžti jau į laisvą Lietuvą. Tada, prieš 20 metų, nieko per daug nesitikėjau, nes tiesiog nežinojau, ko laukti. Buvo gera ir tiek! Linkėjimai jaunimui... branginkit, mylėkit, saugokit ir džiaukitės laisva Lietuva. Nes jausmas, kai sužinojome, kad ji jau laisva – tikrai nepakartojamas. Tai tiesiog reikėtų patirti kiekvienam ir tada savaime pradėsi mylėti. O būtent svetimame krašte, Lietuva dar mielesnė ir brangesnė atrodo.
Giedrės Eimutienės Daugailių seniūnės prisiminimai...
Šiais metais kovo 11 d. Lietuva šventė savo laisvės, savo, kaip nepriklausomos valstybės 20 – tąjį jubiliejų. Jau 20 metų minint šią dieną skamba Lietuvos himnas, lietuviškas žodis, sveikinimai vienas kitam, kad visgi mes esame laisvi ir nepasidavėme didžiulės savo kaimynės Rusijos agresijai ir norui valdyti mūsų širdis ir protus. Džiugu, kad lietuviai buvo pirmoji tauta Sovietų Sąjungoje 1990 m. kovo 11 d. atkūrusi savo šalies Nepriklausomybę ir sugebėjo paskelbti visam pasauliui , kad ji laisva ir nepriklausoma valstybė. Tuo metu aš dirbau Daugailių pagrindinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Grupė mūsų mokyklos mokytojų ir moksleivių buvome išvykę į kaimyninę Estiją. Vykome Daugailių kolūkio autobusu ,,Turist‘‘. Aplankėme Talino miesto įžymybes. Mūsų gidė pirmoji mus pasveikino su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu. Vakare, po ekskursijų, sugrįžome į savo viešbutį ir poilsio kambaryje visi susėdome pažiūrėti laidos,, Vremia“, kurią transliuodavo iš Maskvos. Jos metu klausėmės naujienų ir sužinojome, kad Lietuvos Aukščiausios Tarybos nariai paskelbė Lietuvoje Nepriklausomybę, o Tarybos pirmininku išrinko prof. Vytautą Landsbergį. Mums tai buvo džiugi naujiena, bet kartu ir nerimas, kaip mes gyvensime toliau. Autobuso vairuotojas kelionės metu dažniau įjungdavo radijo imtuvą pasiklausyti naujienų. Bevažiuodami dainavome Arvydo Vilčinsko dainą :
kol saulė dar nenusileido Kol dar matau šešėlį savo kelyje Nenusibrauksiu prakaito sūraus nuo veido Ir nebandysiu atsidust pakelėje. Padėk man ,Viešpatie, nesibijau pavojų Neieškau dvasiai poilsio , kūnui atgaivos Kelionė tolima, o aš labai vėluoju Greičiau į Lietuvą aš pasiilgau Lietuvos. Greičiau į tėviškę į savo meilės kraštą, Ten mano Kryžių kalnas , vyturio dangus, Ten skamba žodis kaip giesmė, kaip šventas raštas Į laisvą Lietuvą šiandieną aš grįžtu. Ši puiki daina labai tiko mūsų kelionės pabaigai.
|
