Veprietiškas rinkiminis šiupinys

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 0 / 5 (0 balsai)

Vincas Lukša.1990


Pasidžiaugęs kartu su visais rinkimų abiejose Šventosios pusėse rezultatais, norėčiau visus pavaišinti veprietišku šiupiniu. Jis ekologiškai švarus, nesusirgsite, bet nedrįstu tvirtinti, jog visiems patiks, niekas neužsprings jį čiaumodamas.


Beveik visą rinkimų dieną buvo saulės apšviesti ir dėl to gerai matomi keliai į rinkiminę būstinę ir nepriklausomą Lietuvą. Vienok ne visiems rinkėjams pavyko rinkiminę būstinę pasiekti. Vieną kitą stikliukas paguldė. Su juo didvyriškai pasigalynėjęs, iš pat ryto pastebimai nukentėjęs atrodė net rajono partijos komiteto stebėtojas. Ne ilgam jam teužteko kantrybės-po poros valandikių paties prašymu buvo mechanizuotu būdu į namus pristatytas. Nors apskritai vyrų garbei reikia pasakyti, jog balsuoti jie ėjo švieži kaip agurkiukai-ne taip kaip ankstesniais metais. Matėsi-nors ir sunkiai, bet grįžta klinikinės mirties būsenoj penkias dešimtis metų merdėjęs tikėjimas rinkimais. Galėjai tik stebėtis, kaip, nelaukusios atvažiuojant mašinų, į būstinę įpūškuodavo kvapą gaudydamos senutės,-kad neliktų nebalsavusios.


Kaip nutrūkusi nuo lenciūgo pievoje pririšta kumelaitė, laigė sunkiai suvaldoma iš ne vieno lūpų paleista tiesa. Įvairi ji buvo: šviesių ir tamsių, džiugių ir niūrių, šiltų ir šaltų tonų. Laigė ji ne tik po būstinę, bet ir lauke, ir po gretimai esantį paštą, ir kolūkio pirty (mat, šeštadienis-vyrų maudymosi diena), ir po rinkėjų ar jų kaimynų namus. Vienas garsiai prisiminė J. Budrikio jam paspaustą ranką, kitas pavardino Sąjūdžio spaudoj ir ukmergiškių susibūrimuose paminėtus to paties kandidato į deputatus darbus,-taip pat ir niekur neminėtus, ir rinkiminės kampanijos metu nuveiktus. St. Jackūno-kito kandidato-išeitus mokslus ir atlikinėtas partijos komitete „funkcijas“. Trečias keiksnojo-tik be necenzūrinių žodžių-ir garsiai-net ir vienintelę moterį kandidatę, prisimindamas savo pensijos išsirūpinimo vargus bei nevargus. Kliuvo ir dabartinei valdančiai partijai, šitaip mus nuvaldžiusiai.


O Kazimierines visi dori ir sąžiningi Veprių ir visos Smėlių pusės žmonės šiemet atšventė anksčiau nei priklauso pagal kalendorių. Kazimiero dieną gal dar sykį bus geru (kai ko gal ir nelabai geru) žodžiu paminavotas Kazimieras Saja, nors, beje, tiesos kumelaitė spirtelėjo ir jam: aukštų žemdirbiškų mokslų keliais bevaikštąs vienas jaunuolis papriekaištavo jam, jog jis žemdirbio uždirbtą duoną veltui valgąs. Vienas kitas iš rinkiminės būstinės išėjo sakydamas:“Balsuosiu aš už jį. Vo“- ir trijų pirštų kombinacija,- „skrebukų“ o ne gynėjų stiliumi.


Kai kam iš balsavusių teko net tikrą amerikoną visai iš arti pamatyti, sako, iš Lietuvos kilusį, bet lietuviškai jau nekalbantį. Gal net ranką keliems spustelėjo. Turbūt nelabai nusistebėjo amerikonas, kai vienas kolūkietis pasakė, jog atėjo balsuoti todėl, kad valdžia liepė. Gal gerai, kad svečias neužsuko į pačią būstinę ir nepabandė pauostyti į vazą įkištų pernykščiuose rinkimuose raudonavusių gvazdikų. Būtų jis nelengvai atspėjęs, po kuriuo herbu gyvendami, mes balsuojame-jų buvo du: Vytis-ant sienos, o primestas Lietuvai-ant balsavimo urnos. Greit atgal išvyko, palikęs Sližiuose neragautas vaišes, nepasiklausęs sližiškio ansamblio dainų, nematęs ir nepatyręs kitų paruoštų sutikimui Sližiuose iškilmių. O rezultatai pas mus visiškai atspindi nelabai seniai įvykusio Sližiuose susitikimo su visais penkiais kandidatais į deputatus nusiteikimą. Rinkimų rezultatai man primena keturių gaidžių ir vienos vištos lenktynes-drąsios, sparčios, greitakojės. Gal tikrai teisūs tie, kurie patarė kai kuriems lenktynių dalyviams nesivadovauti atkaklaus anekdotų gaidžio principu: „Jei vištos nepavysiu, tai nors sušilsiu“ ( kaip ir mes iki M. Gorbačiovo laikų, JAV besivydami.


Džiugu, kad nereikia antrą kartą balsuoti. Už tuos pačius. Tad dabar visi vepriškiai gerina balsus, gerdami žalius kiaušinius (ne visi su alum), -ruošiasi dar vieniems rinkimams. Ir nė vienas vepriškis kandidatas į rajono tarybos deputatus, norėdamas pelnyti daugiau balsų, nesisiūlo vietiniam kunigui,-kaip siūlėsi kiti kitose vietose,-pastatyti naują klebonija ar bent atstatyti Veprių bažnyčios bokštą.