Žyma:Pagerbėme Pajūrio dainių

Iš „Graži tu mano“.

Pagerbėme Pajūrio dainių

Sukūrė: Rasag751	Vietovė: Šilalės rajono sav., Pajūrio sen.
2012 m. spalio 3 d.	Koordinatės: 55o 26' 56'' N, 22o 1' 33'' E

Didesnis žymos žemėlapis » Visų žymų žemėlapis »

Pagerbėme Pajūrio dainių Nuotraukų galerija »

Pagerbėme Pajūrio dainių

Neseniai dienos šviesą išvydo Stasio Radavičiaus kūrybinis palikimas – eilėraščių knyga „Tėviškės arimuos“.

                           „Žmogus, lyg medis – auga, bręsta,
                            Stiprybės žemėj semias.
                            Ir stiebias jis į šviesą,aukštį,
                            Į žydrą mėlį kelias.
                           
                            Žmogus užauga,kad svajotų,
                            O medis – žiedus krautų,
                             Kad gėris žemėje bujotų.
                            Ir laimės vaisiai augtų.   („Žmogus ir medis“) 

Šiomis amžinybėn išėjusio Pajūrio bendruomenės „Bočių “ bendrijos ir rajono literatų klubo „Versmė“ nario Stasio Radavičiaus eilėmis prasidėjo jo knygos pristatymas Pajūryje. Seniūnijos salė buvo pilnutėlė. Skambant kanklėms Pajūrio vaikų globos namų auklėtinių skaitomoms eilėms „Jausmų laužas“ abejingų neliko.

      Renginio organizatorė Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pajūrio filialo

bibliotekininkė Rasa Griškienė supažindino su S.Radavičiaus biografija ir pristatė parodėlę, atspindinčią jo kūrybą, užfiksuotas gyvenimo akimirkas ir „Bočių“ metraštį, kuriame gausu jo straipsnių ir nuotraukų.

       Stasį poezija traukė nuo vaikystės: rašė sėdėdamas mokyklos suole, rašė agronomaudamas ir išėjęs poilsin. Aktyviau į šią veiklą pasinėrė nuo 1973 – ųjų metų.

2001 metais jo eilėraščiai išspausdinti pirmoje rajono literatų klubo „Versmė“ išleistoje rinktinėje „ Pirmoji brydė“,vėliau „Šimtmečių pavėsy“ , „Šiam kraštui gyvenu...“ ir Tauragės apskrities literatų kūrybos almanache „Esame“

Apie S. Radavičiaus kūrybą , jo pareigingumą ir kitus charakterio bruožus ir kilusią idėją išleisti jo eilėraščių knygą papasakojo Šilalės literatų klubo prezidentė Stefa Minutaitė . Tai jos atkaklaus triūso dėka jo poezija pasiekė skaitytoją .

    Per visą jo kūrybą šilta banga dvelkia meilė  žemei , duonai , medžiui, paukščiui, gėlei ... Tuo tikrai įtikino globos namų auklėtinių  Juditos , Karolio ir jų mokytojos Astos Gotautienės skaitomos  eilės „Žemės sauja“ , „Linai“ , „Šienapjūtė“ .
  Pakilus  Sąjūdžio  bangai  S . Radavičius  aktyviai  įsijungė
Į  šią  veiklą , aplink  save  suburdamas  nemažą  būrį  bendraminčių . Vienas  iš  buvusių Sąjūdžio  iniciatyvinės  grupės  narių – Vacys  Vaitiekus  papasakojo , kaip  jie  susirinkę  jo  namuose  kūrė  ateities  planus , ruošėsi

artėjantiems savivaldos rinkimams . Prisiminė ir budėjimą pučo Maskvoje dienomis . „Buvome tokie drąsūs ir viskam pasiryžę“ – kalbėjo Vacys .

  1990  metais  atgavus  nepriklausomybę  S . Radavičius  tapo  pirmuoju  Pajūrio  viršaičiu . Buvusi  jo  pavaduotoja Aldutė  Jankauskienė  prisiminė  pirmąsias  darbo  dienas , vėliau – žemės  grąžinimo  problemas . Žmonės  norėjo  gauti  atsakymą  čia  ir  dabar , bet  tam  reikėjo  laiko . Tik  tvirtas  žmogus  galėjo  atlaikyti  tokį  spaudimą . 
   Pajūris  nebuvo  Stasio  gimtinė , bet  ja  tapo  jo  posmuose . Nepakartojamas  gamtos  grožis  su  Jūros  vingiais , aukštais  piliakalniais , galingais  ąžuolais , miškais  ir  kalvomis  atsispindi  jo  ilgai  rašytame  ir  ilgame  eilėraštyje „Daina  Pajūriui“ . Čia  pirmą  kartą  šios  eilės  pagal  Algimanto  Pauliaus  sukurtą  muziką  virto  Pajūrio „Bočių“ vyrų  kvarteto  atliekama  daina . Eilėraščio  neišdainuotą  dalį  skaitė  Angelė  Aužbikavičienė . 
  S . Radavičius  dvi  kadencijas  dirbo  rajono  taryboje , vėliau  ėjo  mero  pavaduotojo  pareigas , po  to – rajono

laikraščio „Šilalės naujienos“ redaktorius . Apie bendravimą spaudoje ir jo įsijungimą į pajūriškių „Bočių“ bendriją įspūdžiais dalinosi ilgametė šios bendrijos pirmininkė Teresė Gečienė . „Stasiui esu dėkinga už straipsnius ,nuotraukas , o visą kitą suprasite iš eilėraščio „Mes bočiai“ .

  Kitas  Stasio  pomėgis  buvo  daina . Dainavo  keliaudamas , vakarodamas , švęsdamas , giedojo  bažnyčios  chore . „Stasį  pažinojau  kaip  teisingą , nuoširdų  ir  draugišką  žmogų , neatsisakantį  padėti , patarti“ , - taip  po  jo  mėgstamos  dainos „Anzelmutė“  kalbėjo  Algimantas  Paulius . Mane , šio  straipsnio  autorę , siejo  ta  pati  specialybė , panašus  darbas  ir  pomėgiai . 
                „Ne  arklu , o  plunksna
                 Arimą  tėviškėj  vertei ,
                 Prisėdęs  ąžuolo  paunksmėj
                 Mintis  paklydėles  šaukiai . „ 
    Tai  ištrauka  iš  jam  šia  proga  skirto  mano  eilėraščio . 

S . Radavičiaus kūrybą ir darbinę veiklą teigiamai įvertino žinoma poetė , tarybos narė Teresė Ūksienė . Anksti netekęs tėvų Stasys liko jautrus vaikų likimui . Pabendravęs su vaikų namų auklėtiniais , jis parašė eilėraštį „laiškas mamai“ . Daugumos akyse sužvilgėjo ašaros , kai šį laišką skaitė patys vaikų globos namų auklėtiniai . Kaip gražiai skambėjo „Tėviškės siluetai“, skaitomi Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazisčių Virginijos , Kristinos Ir Rūtos . Visus Sužavėjo „Darbų pamoka“ ir „Vaikystės takais“ pabėgioję jaunieji skaitovai Gabrielius ir Jonas .

   S . Radavičiaus  kūryboje  vietą  surado  ir  atgimimo  tematika „Atbudo  mano  žemė  atbudo ...“  kanklių  garsai  nuvedė  į  nepamirštamą  „Baltijos  kelią“ .
   Rajono  Savivaldybės  mero  pavaduotoja  Verutė  Macienė  pasidžiaugė  Pajūrio  jaunimo  gabumais , jų  gražiu  elgesiu  ir  domėjimusi  poezija . Renginio  organizatoriams  padėkojo  už  gražią  iniciatyvą  ir  šiltą  popietę . 
  Sunkiai  tramdė  jaudulį  gimnazijos  mokytoja  Regina  Tarvydienė , skaitydama  eilėraštį „Laisvė“ . 
  Žmonai  Vandai  nuoširdūs  pasisakymai , eilės  atvėrė  dar  neužgijusias  netekties  žaizdas . Ji  neabejojo , kad  Stasys  šiandien  būtų  labai  laimingas , juk  išsipildė  jo  didžioji  svajonė – išleisti  knygą , vos  sulaikydama  ašaras  ji  dėkojo  visiems , prisilietusiems  prie  knygos  išleidimo  ir  dalyvavusiems  jo  pristatyme . Iš  širdies  į  širdį  Stasio  kūryboje  liejosi  ir  meilės  eilės , tokios  kaip „Mano  saulė“ ( skaitė  T. Gečienė) . Daina  „Piemenaitė“ šią  temą  pratęsė  vyrų  kvartetas : A . Paulius , l . Norkus , j . Gaidauskas  ir  V . Vaitiekus . Kad  nieko  nėra  gražiau  už  gimtinę , tuo  įtikino  R . Griškienė  eilėraščiu  „Gimtinė“ ,o  jos  dukra  Guoda  mintimis  nukėlė į  rajono  centrą  (eilėraštis  „Šilalė“) .
   Rajono  Savivaldybės  administracijos  direktorius  Jonas  Gudauskas  prisipažino , kad  su  S . Radavičiumi  jį  siejo  bendras  darbas , bendri  tikslai . Gal  tai  ir  paskatino  jį  finansiškai  prisidėti  prie  knygos  išleidimo . Visa  širdimi  pajutęs  ir  išgyvenęs  tikrąjį  Stasio  eilių  grožį  ir  skambesį , to  nesigailėjo . Mintį  apie  grožio  suvokimą  ir  gilią  jo  prasmę  pratesė  L. Norkus . Tik  ruošdamasis  dainai , palietęs  gitaros  stygas , supratęs  kaip  galima  priglusti  veidu  prie  žalių  pakrančių  arba  pajusti , kaip  šlama  liepų  grožis . Jo  manymu , tai  turėtų  būti  nagrinėjama  mokyklose . 
  S . Radavičiaus  bendraklasė  Elena  Beržinienė  prisiminė , kad  mokyklinių  metų  nepritekliai  sunkiais  pokario  laikais  sustiprino  ir  užgrūdino  jų  valią . 
     Niekas  taip  nesuartina  žmonių , kaip  bendra  daina . Po  dainos „Žemėj  Lietuvos“  vieni  apžiūrinėjo  parodą , kiti  skubėjo  įsigyti  knygą  bei  paragauti  šventinio  torto .
    Pakylėti  poezijos  kas  su  įsigyta , kas  su  dovanų  gauta  knyga  su  jauduliu  širdyje  išsiskirstėme  po  namus . 

2011 . 02 . 15 Birutė Kuizinaitė