Žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklas
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
Atgimę paminklai Kaune 1988 – 1991 m.
Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas 1921 m. 1921-1922 m. abipus paminklo pastatyti 4 kryžiai, 2 stogastulpiai ir 1 koplytstulpis. Penki atvežti iš Žemaitijos, du Lietuvos karo invalidų sąjungos įsigyti Lietuvos žemės ūkio parodose. 1939 m. prie paminklo stovėjo jau 12 kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių, po 6 kiekvienoje pusėje. Paminklas nugriautas 1949 m. pabaigoje. Kauno istorijos muziejaus fonduose išliko bareljefas. Ketaus skydas su Vyčio kryžiumi buvo 1922 m. pakeistas bronziniu. Rado sodelyje ir išsaugojo broliai Jeronimas, Jonas ir Romas Siudikai. Dalis kryžių 1949 m. pateko į M. K. Čiurlionio dailės muziejų, kiti buvo sukūrenti. Dauguma akmenų buvo įmūryta į Aleksote statytų namų pamatus. 1989.11.23, minint Lietuvos kariuomenės 71 metines, padėti pirmieji atstatomo paminklo akmenys. Apie 300 akmenų vėl rinkti Nepriklausomybės karo laukuose. Pagal Istorijos muziejaus darbuotojo Vytauto Žuko medžiagą, nustatyta, kad vyko penkiasdešimt 1919 – 1920 m. Nepriklausomybės kovų. Akmenis iš kovų laukų surinko vietos gyventojai lietuviai. 1989 m. buvo sudarytas paminklo atstatymo komitetas. Paminklas atstatytas 1990 m. (projekto autorė architektė Zita Čičinskienė). Atidengtas 1190.11.16. Pašventino kardinolas Vincentas Sladkevičius, skambėjo Laisvės varpas. Iš nuotraukų atkurti ir pastatyti 4 kryžiai, 2 stogastulpiai, koplytstulpis. Naudota literatūra1. Nukentėję paminklai / sudarė ir redagavo M. Skirmantienė, J. Varnauskas. - Vilnius : Mokslo ir encikl. l-kla, 1994. 49-50 p. |
