Atgimę paminklai Kaune 1988 – 1991 m.

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (30 balsai)


Per Atgimimo laikotarpį miestuose ir rajonuose atstatyta daug paminklų, kurie skirti Lietuvos valstybingumui, nepriklausomybės atkūrimui atminti. Ne taip jau paprasta sunaikinti tautai brangias vertybes – jos atgyja, prisikelia. Labiausiai nukentėjo Lietuvos nepriklausomybės metinių kovotojų, žuvusių už nepriklausomybę, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjų paminklai. Griaunami buvo ir didelės meninės vertės koplytstulpiai, koplyčios, kuklūs pakelės kryžiai, naikinami kapai, verčiamos sandėliais bažnyčios, niokojamos dvarų sodybos. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, iš pradžių Sąjūdžio spaudoje, vėliau ir kituose laikraščiuose, žurnaluose, radijo ir televizijos laidose prabilta apie sunaikintus ir nuniokotus paminklus. Dalis kraštotyrininkų visą laiką sekė ir fiksavo kultūros paminklų būklę, stengėsi juos gelbėti nuo sunaikinimo ir pražūties.

Paminklų sąrašas

Karo muziejaus sodelyje atgimę paminklai


1921 m. - Žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklas (skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vladimiras Dubeneckis). Atstatytas 1990 m.

1923 m. - Jono Basanavičiaus paminklas (skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vladimiras Dubeneckis) . Atstatytas 1988 m.

1927 m. - Simono Daukanto paminklas (skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vladimiras Dubeneckis) . Atstatytas 1988 m.

1927 m. - Vinco Kudirkos paminklas (skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vladimiras Dubeneckis) . Atstatytas 1988 m.

1928 m. - Laisvės Paminklas (skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vladimiras Dubeneckis) . Atstatytas 1989 m.

1939 m. - Martyno Jankaus paminklas (skulptorius Bernardas Bučas). Atstatytas 1988 m. (architektas Algimantas Sprindys).

1937 m. - Maironio paminklas (skulptorius Bronius Pundzius). Atstatytas 1988 m. (architektas Algimantas Sprindys).

1938 m. - Antano Juozapavičiaus paminklas (skulptorius Bernardas Bučas). Atkurtas 1990 m. (skulptorius A. Vaura).

1938 m. - Povilo Lukšio paminklas (skulptorius Bernardas Bučas). Atkurtas 1990 m. (architechtas Algimantas Sprindys, skulptorius Zigmas Survila).

1938 m. - Vlado Putvinskio paminklas (skulptorius Bernardas Bučas) Atstatytas 1990 m. (skulptorius Zigmas Survila).

1938 m. - Silvestro Žukausko paminklas (skulptorius Bernardas Bučas) Atstatytas 1990 m.

1939 m. - Petro Vileišio paminklas (skulptorius Bernardas Bučas). Atstatytas 1989 m. (architektas Algimantas Sprindys).


1931 m. - Lietuvos Karių paminklas Žemųjų Šančių Įgulos Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios šventoriuje. Laidojo 1919-1920 m. žuvusius ir kitomis aplinkybėmis mirusius Lietuvos karius. Paminklo projektą kūrė, statybą prižiūrėjo ir dailės darbus atliko dailininkas Stasys Stanišauskas. Atstatytas 1992 m. (architektas S. Mikalauskas, skulptorius. A. Vaura).

1932 m. - Vytauto Didžiojo Paminklas (skulptorius Vincas Grybas). Atstatytas 1990 m. skverelyje prie Laisvės alėjos ir Sapiegos g. sankirtos (architektas Jurgis Bučas).

1934 m. - pažymint P. Eimučio žuvimo 15-ąsias metines, prie „Metropolio“ viešbučio pagrindinio fasado durų buvo pritvirtinta juodo marmuro atminimo lenta. Atkurta 1990 m. memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Algimantas Šlapikas).

1989 m.- Kauno gaisrinės eksterjero medaliai vėl įmontuoti gaisrinės pastate.

1990 m. - Nepriklausomybės kryžius. Kaune, prie VI forto, pašalintas tankas. Jo vietoje pastatytas medinis kryžius, kuris buvo nugriautas. 1991m. pastatytas naujas metalinis kryžius.

1991 m. birželio sukilimo aukoms atminti Ramybės parke pastatytas skulptoriaus Roberto Antinio (jaunesniojo) paminklas „Kryžius-medis” (architektas Eugenijus Miliūnas).

Naudota literatūra

1. Nukentėję paminklai / sudarė ir redagavo M. Skirmantienė, J. Varnauskas. - Vilnius : Mokslo ir encikl. l-kla, 1994. – 40 – 65 p.

2. http://atminimas.kvb.lt/paieska.php [Žiūrėta 2010 05 05]


Dalia Antanaitienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka